Nutukimas yra vienas iš daugelio neužkrečiamų ligų rizikos veiksnių. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, Europoje nuo antsvorio ir nutukimo kenčia beveik 60 % suaugusių žmonių, o kas trečias vaikas turi antsvorį arba yra nutukęs (1). Nutukimas - didžiulė problema, sukelianti eilę sveikatos sutrikimų, bloginančių gyvenimo kokybę (1 pav.).
1 pav. Su nutukimu susijusios sveikatos būklės.
Antsvoris ir nutukimas didina ligų riziką. Rizikos dažnis didėja, didėjant kūno masės indeksui. Šaltinis: Malnick & Knobler, 2006; GBD 2015 Obesity Collaborators et al., 2017; Lauby-Secretan et al., 2016; Brock et al., 2020; Luppino et al. (2010).
Mokslininkai, tyrinėjantys įvairias mitybos strategijas (protarpinį, ilgalaikį badavimą, kalorijų apribojimą) teigia, kad teisingi mitybos įpročiai gali pagerinti sveikatos rodiklius ir mažinti nutukimą, širdies ir kraujagyslių, cukrinio diabeto ligų rizikos veiksnius, neutralizuoti ligų procesus, stabdyti senėjimą, gerinti organizmo funkcijas (2).
Aptarkime protarpinio badavimo ar kalorijų apribojimas būkles, kurios gerina sveikatą, keičia kūno svorį, leidžia ilgiau išlikti jauniems, sveikiems ir pozityviems.
Teisinga mityba – sveika širdis
Širdis susitraukinėja visą mūsų gyvenimą. Kraujas teka kraujagyslėmis į kiekvieną organizmo ląstelę atnešdamas maisto medžiagas bei deguonį. Sutrikus širdies veiklai, sutrinka organizmo ląstelių aprūpinimis krauju – sergama dažniau, todėl svarbu rūpintis širdies sveikata. Tikimybę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis apibūdina keletas rizikos veiksnių, vadinamu metaboliniu sindromu. Metabolinio sindromo rizikos veiksniai yra:
1. arterinio kraujo spaudimo padidėjimas,
2. aterogeninė dislipidemija (padidęs blogojo cholesterolio, trigliceridų ir sumažėjęs gerojo cholesterolio kiekis),
3. padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje,
4. visceralinis nutukimas (riebalų susikaupimas ant vidaus organų) (2 pav.).
2 pav. Metabolinio sindromo rizikos veiksniai.
Kuo daugiau veikia metabolinio sindromo rizikos veiksnių, tuo didesnė tikimybė sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, II tipo cukriniu diabetu.
Rekomenduojama stebėti metabolinio sindromo rizikos veiksnius: matuoti arterinį kraujo spaudimą, profilaktiškai atlikti kraujo tyrimus ir sekti gliukozės bei cholesterolio kiekį kraujyje.
Visceralinio nutukimo įvertinimui rekomenduojama matuoti liemens apimtį. PSO duomenimis, vyrų liemens apimtis, matuojant bambos srityje iškvėpus, turėtų būti iki 94 cm, moterims - iki 80 cm. Didesnė liemens apimtis rodo riebalų kaupimąsi pilvo srityje ir didesnę tikimybę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis (3 pav.).
3 pav. Širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos priklausomybė nuo liemens apimties.
Liemens apimtis moterims iki 80 cm, vyrams iki 94 cm rodo mažą širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Liemens apimties padidėjimas dėl antsvorio ar nutukimo didina ŠKL riziką.
Tyrimai rodo, kad protarpinis ar kelių dienų badavimas mažina metabolinio sindromo rizikos veiksnius: arterinį kraujo spaudimą, cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje, koreguoja antsvorį bei nutukimą (2).
Kelis metus trukęs tyrimas, kuriame dalyvavo normalaus kūno svorio arba turintys saikingą antsvorį vyrai bei moterys parodė, kad du metus laikantis dietos, kurioje su maistu gaunamų kalorijų kiekis sumažintas 25%, sumažino kūno svorį, arterinį kraujo spaudimą, bendrąjį ir blogąjį cholesterolį, metabolinio sindromo balą, uždegimo rodiklius bei padidino insulino jautrumą (3). Visi šie faktoriai mažina tikimybę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, o insulino jautrumo padidėjimas mažina riebalų kaupimąsi ir kūno svorį bei tikimybę sirgti II tipo diabetu. Kitas tyrimas teigia, kad 6 mėnesių kalorijų apribojimas, kai žmogus valgo 25 – 30% mažiau maisto, sumažina širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos veiksnius bei insulino rezistentiškumą (4).
Mokslininkai pastebi, kad ilgą laiką laikytis mitybos rėžimo, pastoviai gaunant mažiau maisto, yra sunku. Alternatyva kalorijų apribojimui yra protarpinis badavimas, kai žmogus paroje nevalgo 16 – 18 val., o likusias 8 ar 6 val. valgo įprastai. Protarpinis badavimas gali
tapti gyvenimo būdu, nes žmogus nejaučia nemalonių pojūčių, o nevalgymo metu vykstantis riebalų deginimas mažina kūno svorį, gerina kardiometabolinę sveikatą, viso kūno uždegimą ir veikia kaip ligų profilaktinė priemonė.
Ar badavimas gali sumažinti kūno svorį?
Protarpinis ar ilgesnis (kelių ar keliolikos dienų) badavimas fiziologiškai, riebalų sąskaita mažina kūno svorį. Kaip tai vyksta ir kodėl mažėja pilvo, liemens srityje esantys riebalai?
Mūsų kūnas sudarytas iš daugybės ląstelių, kurios organizme atlieka įvairias funkcijas. Šioms funkcijoms atlikti ląstelėms reikalinga energija, kurią organizmas su maistu gauna iš gliukozės. Ilgesnį laiką nevalgant, kai organizmas negauna gliukozės, aktyvuojamos fermentinės sistemos, kurios ima skaidyti į atsargą padėtus kūno riebalus, iš kurių kepenys pagamina ketoninius kūnus bei glicerolį (4 pav.). Iš ketoninių kūnų (acetoacetato, ß-hidroksibutirato) organizmas gamina pilnavertį, „švarų“ kurą, o iš glicerolio - nedidelę dalį gliukozės, kuri reikalinga smegenų veiklai. Tokiu būdu, skaidydamas riebalus, organizmas apsirūpina energija ir sveikai, riebalų sąskaita mažina kūno svorį (4, 5).
Besilaikantys protarpinio ar ilgesnio badavimo, greitai pastebi pasikeitusias kūno linijas, sumažėjusį svorį ir geresnę savijautą. Sumažėjus svoriui atsiranda didesnė motyvacija sveikai maitintis ir būti fiziškai aktyviais.
4 pav. Kūno svorio korekcija kalorijų apribojimu.
Negaunant maisto, organizmas pradeda skaidyti riebalų atsargas. Kepenyse iš riebalų gaminami ketonai, kuriuos ląstelės naudoja energijos gamybai. Dėl riebalų skaidymo fiziologiškai mažėja kūno svoris.
Norint sumažinti kūno svorį, svarbu žinoti, kokią svorio mažinimo strategiją pasirinkti arba ką reikia keisti, kad rezultatas būtų maksimalus. Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad efektyviausiai svorį riebalų sąskaita mažina mitybos korekcija kartu su fiziniu aktyvumu (6). Vien tik fizinis aktyvumas yra mažiau efektyvus, jei kartu nekoreguojama mityba. Kitaip tariant, jei nutarėte mažinti svorį ir norite keisti tik vieną veiksnį, efektyviausia keisti mitybą ir taikyti protarpinį badavimą, kalorijų apribojimą ar keisti vartojamo maisto sudėtį (5 pav.).
5 pav. Mitybos ir fizinio aktyvymo įtaka kūno riebalų pokyčiui.
Didžiausias kūno riebalų sumažėjimas (12,4%) stebimas grupėje, kur buvo taikyta mitybos korekcija + fiziniai pratimai. Koreguojant vieną veiksnį - mitybą, riebalų sumažėjimas yra 8,9%. Taikant tik fizinius pratimus, riebalų sumažėjimas yra mažiausias - 3,3%. Mitybos koregavimas efektyviau mažina kūno riebalų masę nei fiziniai pratimai. Modofikuota pagal Damon L. Swift et all.
Nutukimo ir II tipo cukrinio diabeto ryšys
Antsvorį turintys ar nutukę asmenys dažniausiai susiduria su insulino rezitentiškumu – būkle, kai ląstelėse esantys insulino receptoriai nereaguoja į insuliną arba reaguoja tik į didesnį jo kiekį. Kasos gaminamas hormonas insulinas yra tarsi raktas, kuris atrakina ląstelę ir į ją įleidžia gliukozę. Iš gliukozės ląstelės gamina energiją, reikalingą organizmo funkcionavimui.
Esant insulino rezistentiškumui, gliukozė negali patekti į ląsteles, todėl padidėja jos kiekis kraujyje, o žmogus dėl gliukozės stygiaus ląstelėse jaučia alkį, norą valgyti saldumynus, dažnai užkandžiauti (6 pav.). Turintys insulino rezistentiškumą žmonės greit pavargsta, jiems
auga svoris, jį sunku numesti, ilgainiui vystosi uždegiminės ligos ir prediabetas, o vėliau gali išsivystyti ir II tipo cukrinis diabetas.
6 pav. Insulino rezistentiškumas ir jo sukeltos būklės.
Dėl neteisingos mitybos (daug ir dažnai valdoma angliavandenių, nėra ilgesnio nevalgymo periodo), organizmo ląstelės nereaguoja į kasos išskiriamą hormonas insuliną, gliukozė nepatenka į ląsteles, didėja gliukozės kiekis kraujyje, žmogus jaučia alkį, norą dažnai valgyti. Dėl padidėjusio insulino ir gliukozės kiekio organizme kaupiami riebalai, didėja kūno svoris, vystosi uždegimas.
Prediabetas – tai būklė, kai gliukozės kiekis kraujyje yra didesnis už normą, bet jos lygis nėra toks didelis, kaip sergant cukriniu diabetu. Esant tokiai būklei reikia imtis priemonių, kurios užtikrintų gliukozės kiekio kraujyje sumažėjimą, mažintų visceralinį nutukimą. Pastebėta, kad nutukę žmonės dažniau susiduria su insulino rezistentiškumu, prediabetine būkle, o tai didina tikimybę sirgti II tipo cukriniu diabetu (7).
Moksliniai tyrimai rodo, kad badavimas gali pagerinti cukraus kiekio kraujyje kontrolę bei tikimybę sirgti II tipo cukriniu diabetu (8). Patartina mažinti nutukimą, koreguoti mitybą, taikyti protarpinį badavimą ar kalorijų apribojimą bei būti fiziškai aktyviems.
Mityba, antsvoris ir moters vaisingumas
Antsvoris ir nutukimas daro neigiamą įtaką moters reprodukcinei sveikatai. Nutukusios moterys patiria pagumburio, hipofizės, kiaušidžių sutrikimus, sukeliančius menstruacijų disfunkciją, ovuliacijos nebuvimą, policistinį kiaušidžių sindromą ir nevaisingumą.
Nuo antsvorio ar nutukimo kenčiančios moterys turi daugiau riebalinio audinio, kuris veikia kaip endokrininis organas, išskirdamas daugybę biologiškai aktyvių molekulių (adipokinų), kurie veikia moters lytinius hormonus ir gali sukelti nevaisingumą ar mažesnę pastojimo tikimybę.
Buvo įrodyta, kad nutukusioms moterims, keičiant mitybą ir gyvenimo būdą, normalizuojasi menstruacijų ciklas ir ovuliacija bei padidėja pastojimo galimybė (9). Kiti moksliniai tyrimai rodo, kad apkūnioms moterims, kūno svorį sumažinus 5 – 10%, pagerėja vaisingumo rodikliai (10).
Ar badavimas tinka visiems?
Naujausi moksliniai tyrimai teigia, kad badavimas yra naudingas sveikatai, tačiau tai daryti reikia atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus organizmo būklę. Rekomenduojamas individualizuotas požiūris į kiekvieną asmenį, kuris tiksliau įvertins esamus mitybos įpročius, fizinį aktyvumą, organizmo būkles, ligas, vartojamus medikamentus.
Kelių ar keliolikos dienų badavimą rekomenduojama daryti gydytojo priežiūroje, prieš tai įvertinus kepenų, inkstų, širdies ir kraujagyslių būklę, atlikus kraujo bei šlapimo tyrimus, atkreipiant dėmesį į persirgtas ar šiuo metu sergamas ligas, vartojamus medikamentus.
Badauti nepatartina asmenims iki 18 m. amžiaus, sergantiems I tipo cukriniu diabetu, vėžiu, žmonėms, kurių kūno masės indeksas yra mažesnis nei 18,5 kg/m², išsekusiems ar vyresniems nei 65 m. amžiaus žmonėms.
Badavimas taip pat netinka nėsčiosioms ir krūtimi maitinančioms mamoms, asmenims, kuriems nustatytas kepenų, širdies ar inkstų nepakankamumas, insultas, širdies infarktas, anoreksija, bulimija ar psichinė liga.
Gyd., lekt. Voldemaras Giedrimas
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas,
Fiziologijos ir Farmakologijos Institutas
Literatūra:
1. Internetinė nuoroda: https://www.who.int/europe/publications/m/item/obesity-in-the-who-european-region-factsheet.
2. Mark P. Mattson, Valter D. Longo, Michelle Harvied. Impact of intermittent fasting on health and disease processes. Ageing Res Rev. 2017 Oct; 39: 46–58.
3. William E Kraus, Manjushri Bhapkar, Kim M Huffman, Carl F Pieper, Sai Krupa Das, Leanne M Redman, Dennis T Villareal, James Rochon, Susan B Roberts, Eric Ravussin, John O Holloszy, Luigi Fontana. 2 years of calorie restriction and cardiometabolic risk (CALERIE): exploratory outcomes of a multicentre, phase 2, randomised controlled trial. Lancet Diabetes & Endocrinology, 2019-09-01, Volume 7, Issue 9, Pages 673-683.
4. Izzah Vasim, Chaudry N. Majeed, Mark D. Da Boer. Intermittent Fasting and Metabolic Health, Nutrients, 2022 Feb; 14(3): 631.
5. Stephen D. Anton Keelin Moehl, William T. Donahoo, Krisztina Marosi, Stephanie Lee, Arch G. Mainous, Christiaan Leeuwenburgh, Mark P. Mattson. The Metabolic Switch: Understanding and Applying Health Benefits of Fasting. Obesity, 2018 Feb; 254-268.
6. Damon L. Swift, Joshua E. McGee, Conrad P. Earnest, Erica Carlisle, Madison Nygard, Neil M. Johannsen. The Effects of Exercise and Physical Activity on Weight Loss and Maintenance. Progress in Cardiovascular Diseases. 2018-07-01, Volume 61, Issue 2, Pages 206-213, Copyright © 2018 Elsevier Inc
7. Miguel A. Ortega, Oscar Fraile-Martínez, Irene Naya, Natalio García-Honduvilla, Melchor Álvarez-Mon, Julia Buján, Ángel Asúnsolo, and Basilio de la Torre. Type 2 Diabetes Mellitus Associated with Obesity (Diabesity). The Central Role of Gut Microbiota and Its Translational Applications. Nutrients. 2020 Sep; 12(9): 2749.
8. Terra G Arnason, Matthew W Bowen, Kerry D Mansell. Effect of intermittent fasting on health markers in those with type 2 diabete: Apilot study. World Journal of Diabetes, 2017 Apr 15; 8(4): 154–164.
9. Erica Silvestris, Giovanni de Pergola, Raffaele Rosania, Giuseppe Loverro. Obesity as disruptor of the female fertility.Reprod Biol Endocrinol. 2018; 16: 22.
10. Clark AM, Ledger W, Galletly C, Tomlinson L, Blaney F, Wang X, et al. Weight loss results in significant improvement in pregnancy and ovulation rates in anovulatory obese women. Hum Reprod. 1995;10:2705–2712.
コメント